Žodis gydo, žodis žeidžia /lietuvių liaudies patarlė/

Vaikų darželis MEDEINA -  ne pelno siekianti įmonė.

Idėja kurti privatų darželį kilo supratus, kad galime panaudoti profesines žinias bei įprasminti sukauptą profesinę bei praktinę patirtį. Gera padėti laimingai, saugiai ir įdomiai augti vaikams. Siūlome išskirtinį dėmesį:

PSICHOLOGINIAM IR FIZINIAM VAIKO SAUGUMUI

UGDYMUI NE TIK ORGANIZUOTO UGDYMO METU

SVEIKATOS PALAIKYMUI IR STIPRINIMUI

GERAI NUOTAIKAI

   Jau apie 30 metų bandoma įgyvendinti Lietuvos švietimo strategijas. Puikios gairės buvo numatytos „Tautinės mokyklos koncepcijoje“ (1988 m.), jos pagrindu sukurtoje „Lietuvos švietimo koncepcijoje“ (1992 m.). Natūralu, kad Lietuvos padėties Europos politiniame kontekste kaita koregavo ir Lietuvos švietimo politikos strategų idėjas. Juolab, kad švietimas turi eiti bent vienu žingsniu priekyje dabarties, kadangi ugdomi vaikai gyvens ateityje. Taigi, švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tuomet, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą.

   Lietuvoje pirmasis privalomojo švietimo etapas – priešmokyklinis ugdymas. Valstybė įpareigojusi savivaldybes užtikrinti šią prievolę ir sudaryti sąlygas visiems priešmokyklinio amžiaus vaikams ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimui ir ugdymui palikta daugiau laisvės ir pasirinkimo galimybių. Taip ir turi būti normalios demokratijos sąlygomis. Tėvai sprendžia ar nuolat prižiūrės vaikus patys, gal pasitelks auklės paslaugas arba patikės vaiką šeimos darželio principu 5 vaikučius prižiūrinčiai vienai moteriai, o gal jau laikas leisti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurių pasirinkimas paskutiniu metu Kauno rajone yra nemažas. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų įvairovė - labai sveikintinas dalykas. Jei visur rastume vienodai, tai kiek to augimo bebūtų? Ne visiems vaikams tinka vienodos ugdymo įstaigos. Skirtingų tėvų skirtingi prioritetai – kiek svarbiu savo vaikams laikome emocinę aplinką, kiek vaikui svarbus žmogiškasis faktorius, o kiek fizinė aplinka ir pan.

   Esther Wojcicki – Silicio slėnio krikštamotė, legendinė mokytoja, trijų superžvaigždžių mama, privačios ugdymo įstaigos Kalifornijoje įkūrėja dalijasi savo metodais, kaip užauginti laimingus, sveikus ir sėkmės lydimus vaikus (lietuvių kalba yra išleista viena jos knygų „Kaip užauginti žmones, kuriems sekasi“). Rugsėjo 28 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Nevalstybinio ugdymo svarba Lietuvos švietimui“ ši pedagogė praktikė dalijosi savo patirtimi tiesiogiai. Patenkinus biologines vaiko reikmes, laisvė yra viena svarbiausių asmenybės ugdymo sąlygų. Esther Wojcicki atkreipė dėmesį, kad valstybinėse ugdymo įstaigose begalė instrukcijų ir nurodymų, todėl ne visi vaikai ten gali jaustis laisvi. Vaikus reikia mažiau kontroliuoti, bet suteikti jiems daugiau galimybių veikti pagal jų amžių. Vaikas turi jausti vystymosi jėgą, o ne kontrolės jėgą. Kadangi vaikai vystosi skirtingai, mažesnėse grupėse su daugiau pedagogų, kurie būna nuolat vaiko aplinkoje, galima išsaugoti vaiko individualumą. Be laisvės veikti vaikas „kapsulizuojasi“. Taigi, laisvoje Lietuvoje norime, kad augtų laisvos asmenybės. Laisvė neatsiejama nuo atsakomybės ir saugumo. Kas yra vaiko saugumas? Tai ne tik rakinamos durys ir kameros. Civilizuotoje šalyje reiktų labiau orientuotis į vaiko psichologinį saugumą. Daugelis nevalstybinių darželių kūrėsi kaip svajonės įgyvendinimas, kaip savirealizacija, kaip kuo geresnių udymosi sąlygų sudarymas saviems vaikams. Švietimo veikla nėra labai pelningas verslas, daugelis nevalstybinių ugdymo įstaigų turi nepelno siekiančių įmonių statusus. „Vaikus turi išlaikyti tėvai“ – tokių replikų tenka išgirsti. Tačiau tėvai, kaip ir visi Lietuvoje dirbantys piliečiai, moka mokesčius, kurie patenka į valstybės biudžetą. Iš biudžeto numatomos lėšos jų vaikų ugdymo organizavimui įgyvendinti. Valstybės lėšos, skirtos apmokėti už 4 valandų ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, skiriamos kiekvienam, ugdymo įstaigą lankančiam, Lietuvoje gyvenančiam vaikui. Likusį lėšų poreikį kompensuoja įstaigos steigėjas arba vaikų tėvai. Kaip žinia, privačiose ugdymo įstaigose nebūna tokio didelio administracinio ir pagalbinio personalo etatų skaičiaus. Savivaldybės finansuoja jos teritorijoje esančius valdiškus darželius. Trūkstant vietų valdiškuose darželiuose savivaldybės galėtų pasinaudoti esama privačių darželių infrastruktūra ir personalu, taip tęsdama socialinį bendradarbiavimą su sėkmingai dirbančiomis nevalstybinėmis ugdymo įstaigomis. Nes ir nevalstybinis švietimas priklauso bendrajai Lietuvos švietimo sistemai, visi švietimo paslaugų teikėjai veikia vienoje struktūroje ir įgyvendina tuos pačius, LR Švietimo įstatyme numatytus tikslus. Savivaldybės turėtų suprasti, kad privačios ugdymo įstaigos yra naudingos kalbant ne apie valstybines ir nevalstybines įstaigas, bet apie tėvus ir jų vaikus. Mažo vaiko ugdyme labai svarbus žmogiškasis faktorius, emocinio saugumo pastovumas ir laisvė veikti. Taigi, kam patikėsime savo mylimų vaikų priežiūrą ir ugdymą?

Darželio "Medeina" vadovės, auklėtojos, specialiosios pedagogės Rasos mintys, užrašytos 2020 m. spalio 3 d.