Sensityvūs (jautrūs) periodai - tai vaiko vystymosi tarpsniai, kuomet vaikas gali ko nors išmokti naudodamas nedideles pastangas. Vaikų psichologija išskiria sensityvius periodus kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, koordinacijai. Planuodamos udgomąją veiklą, auklėtojos stengiasi, kad užsiėmimų metu būtų aktyvinamos visos intelekto formos pagal H.Gardnerį.

Amerikiečių psichologas Hovardas Gardneris sukūrė septynių formų intelekto teoriją. Suaugusio žmogaus intelektas yra sąlygotas prigimtinių savybių, auklėjimo, mokymo ir patirties. Todėl organizuodami ugdomą orientuosimės į veiklą, kuri, pagal vaiko amžių ir sensityviuosius vystymosi periodus, apimtų H.Gardnerio išskirtas intelekto formas.

1. Verbalinis intelektas. Tai kalbiniai sugebėjimai. Kalbos lavinimui ir vystymuisi labai svarbus laikas nuo 2 mėn. iki 2,5 metų. Šiuo laikotarpiu vaikučiai mokosi ne tik žodžių prasmės, bet ir gramatikos, garsų. Svarbu sekti, skaityti pasakas vaikams. Klausantis pasakų lavinama vaizduotė ir turtinamas žodynas.

2. Loginis - matematinis intelektas. Maždaug iki 10-ies metų vaiko mąstymas yra vaizdinis – emocinis. Tik apie aštuntuosius metus pamažu pradeda vystytis suaugusiems būdingas loginis mąstymas. Ir jei vaikas mokomas pagal programas, kurios nesuderintos su  Gamtos numatyta vaiko biologinio vystymosi seka,

pažeidžiame jo natūralų proto brendimo eiliškumą. Kai vaikai per anksti mokomi logiškai mąstyti, nukenčia ne tik vaizdinis mąstymas (o kartu su juo atmintis bei kūrybingumas), kuriam, kaip ir žaidimams, mažai belieka laiko, bet ir skatinamas ankstyvas lytinis brendimas. Todėl labai svarbu nepersistengti ugdant vaikus, suteikiant pagal amžių netinkamų žinių. Leiskime išbūti vaikystėje visą Gamtos numatytą laiką,
 

3. Erdvinis - vizualinis intelektas. Žmonės, kurių erdvinis intelektas gerai išvystytas, yra nuostabūs stebėtojai. 1-2 metai - sensityvus periodas detalėms ir smulkiems daiktams, spalvų pažinimui, supažindinimui su geometrinėmis formomis. Dėlionės, origamiai, konstruktoriai, įvairūs judesio žaidimai yra žaismingos erdvinio intelekto plėtojimo priemonės.

4. Muzikinis - ritminis intelektas. Tai muzikos ir ritmo suvokimas, įvertinimą bei sukūrimas. Šią intelekto formą turi ne tik kompozitoriai, bet ir visi, kurie gali dainuoti ir šokti. Ne visi žmonės turi įgimtą aukštą muzikinį intelektą. Kitiems, gi, kaip muzikai sako, reikia "atidaryti ausis". Ikimokykliniame amžiuje svarbu tinkamai parinkti muzikinius pratimus, kurie lavintų ritmiką, mokyti atpažinti ir skirti garsus.Tai daryti su gera nuotaika, mėgaujantis ir improvizuojant su muzika. Muzika turi emocinę jėgą, tačiau svarbu mokyti įsiklausyti ir į tylą.

5. Kūno  kinestetinis intelektas. Tai mūsų kūno intelektas. Jam priskiriamas sugebėjimas kontroliuoti judesius, tiksliai dirbti rankomis. Intensyvus koordinacijos mokymasis prasideda vaikui pradėjus vaikščioti. Tuo metu ypač svarbi saugi aplinka. Bendrą fizinį lavinimą reikia derinti su koordinacijos lavinimo pratimais. Rankos lavinimui svarbus periodas nuo 8 mėnesių iki 3 metų. Lipdymas, piešimas, konstravimas, karpymas labai lavina rankos motoriką.

6. Tarpasmeninių santykių (bendravimo) intelektas. Tai yra sugebėjimas suprasti kitus žmones ir su jais bendradarbiauti. Jis pasireiškia tuo, kaip mes suprantame kitų nuotaikas, temperamentą bei poreikius, kaip reaguojame į juos. Tarpasmeninis intelektas lavinamas grupėje. Jei pirmaisiais gyvenimo metais vaikai vieni su kitais nesaveikauja, tai nuo 1,5 metų tampa žaislu vienas kitam. Lopšeliuose vaikai tampa daug draugiškesni vienas kitam ir jei gali pasirinkti, jie mieliau žaidžia su bendraamžiais. Vaikų grupėje galima silpninti egoizmą, ugdyti ir stiprinti empatiją, draugiškumą, užuojautą, sveiką konkurenciją.

7. Vidinis-asmenybinis intelektas. Tai mūsų sugebėjimas suprasti savo pačių vidinį pasaulį. Apie 3 - čius gyvenimo metus mažylio žodyne atsiranda žodis "AŠ". Pagal tai mes suprantame, kad prasideda trečiųjų metų krizė. Šiuo laikotarpiu vaiko pažintinė veikla nukreipta į save. Vaikas pradeda suprasti savo padėtį socialinėje aplinkoje. Atsiranda reikalavimas "aš pats". Labai svarbu padėti vaikui suprasti ir skirti žodžius "noriu" ir "reikia". Protinga suaugusiųjų veikla trečiųjų metų krizės metu turi lemiamos reikšmės vaiko savarankiškumui, nuo kurio priklauso vaiko adekvatus savęs vertinimas.